Gerai sustyguota ekonomika atneša pajamas valstybei. Kuo geriau veikia ekonomika, tuo šalies pinigų vertė yra aukštesnė. Taip pat egzistuoja savotiška pinigų vertės geografija – valstybės pinigų vertė priklauso ir nuo šalių, su kuriomis valstybė prekiauja. Jeigu eksportas mažėja, o importas didėja, valstybės valiutos vertė krenta. Valiutos svyravimai taip pat priklauso nuo užsienio investicijų, akcijų, obligacijų, nekilnojamo turto rinkos. Kai ekonomika yra stipri, gali didėti darbuotojų atlyginimai, žmonės nebijo leisti savo pinigų ir perka paslaugas bei prekes taip palaikydami gamybos ciklą ir ekonomika vis labiau stiprėja. Dar keli svarbūs dalykai, kurie veikia valiutos vertę yra realus fizinis valiutos atitikmuo, t. y. auksas. Aukso vertės pokyčiai veikia valiutos vertės pokyčius. Subalansuota valiuta yra tuomet, kai cirkuliuoja pastovus valiutos kiekis. Jei valiutos vienetų kiekis išauga, jų vertė krenta ir sukeliama infliacija, nes tas pats aukso kiekis prilyginamas didesniam kiekiui banknotų. Jei banknotų sumažėja, atsiranda priešingas dalykas – defliacija. Suprantama, įtakos turi ir valiutos paklausa, pvz., Rusijos rublis šiuo metu yra labai nepaklausi valiuta, jos iš esmės nepriima niekur, tik Rusijoje, todėl valiutos vertė vis labiau krenta. Doleris ar euras yra paklausi valiuta pasaulyje ir tai prideda valiutai vertės.
Pinigų vertė ir jos svyravimų priežastys
